- daigius
- daĩgius sm. (2), daigiùs (4) 1. dygimas, daiga, daiglius: Dabar pats vasarojaus daigiùs KzR. Nėra gero baravykų daĩgiaus Gr. Jų gera sėkla, tai geras ir daigiùs Šmk. Pūrai neturi daĩgiaus, t. y. nedygsta J. 2. žr. daiglius 4: Jau tu iš gero daigiaũs esi Šmk.
Dictionary of the Lithuanian Language.